Krepšelis:

Nėra prekių

0,00€ Pristatymas
0,00€ Viso

Krepšelis Pirkti

12 Dalis // Vitaminai

Trumpi faktai // Svarbiausia informacija trumpai:

  • Vitaminai žmogaus organizmui yra gyvybiškai svarbūs, ypač sportuojančio;
  • Antioksidantai apsaugo nuo laisvųjų radikalų ir jų keliamo pavojaus;
  • Alfa-lipoinė rūgštis (ALA) yra vienas stipriausių antioksidantų, galinčių „perdirbti“ vitaminą C;
  • Referencinė maistinė vertė (RMV), taikoma sportininkams ir nesportuojantiems, yra tik iš dalies teisinga;
  • Vitaminas E savo antioksidacinių savybių dėka apsaugo mūsų organizmą;
  •  Aukštos kokybės lašišų aliejus kapsulėse yra natūralus vitamino E šaltinis;
  • B-vitaminai turėtų būti vartojami tik kompleksų pavidalu;
  • Pakankamas biotino kiekis yra svarbus mūsų odai, plaukams ir nagams;
  • Vitaminas C ypač veiksmingas ir efektyvus poroje su OPC (oligomeriniai proantocianidinai)!

 

Vitaminai // gyvybiškai svarbūs

 

Vitaminai yra gyvybiškai svarbus mūsų mitybos elementas. Jie nesuteikia energijos, tačiau vaidina labai svarbų vaidmenį daugelio medžiagų apykaitos procesuose. Vitaminai, kaip organinės medžiagos, yra būtini tam tikrų gyvybiškai svarbių organizmo funkcijų palaikymui, o kadangi pats organizmas jų pasigaminti negali, vitaminai turi būti tiekiami su maistu. Vaisiuose ir daržovėse vitaminų yra ypač daug.


Pagal tirpumą vitaminai yra skirstomi į riebaluose tirpius vitaminus (A, D, E, K) ir vandenyje tirpius vitaminus (B1, B2, B6, B12, folio rūgštis, pantoteno rūgštis, niacinas, biotinas, vitaminas C). Norint užtikrinti sklandų visų medžiagų apykaitos procesų darbą, organizmui vitaminai yra būtini, todėl juos reikia vartoti reguliariai ir pakankamais kiekiais, o rekomenduojamas kiekvieno vitamino vartotinas kiekis jau yra nustatomas individualiai.

 

Vitaminų poreikis kiekvienam žmogui yra skirtingas ir priklauso ne tik nuo paties individo, bet ir nuo jo fizinės bei psichinės būklės (pvz., ligos, stresas ir pan.). Siekiant nustatyti konkretų vitaminų poreikį, yra atsižvelgiama į žmogaus amžių, lytį, darbo našumo lygį, sveikatą ir vartojamo maisto sudėtį. Fiziškai aktyvių žmonės, norėdami ilgesnį laiką išlikti budrūs, vitaminų vartoja dar daugiau, o jų nepakankamumas pirmiausia ir pasireiškia bendro našumo mažėjimu.

 

Antioksidantų poveikis sveikatai ir našumui


Kitas daugumos vitaminų bruožas, kurio taip pat negalime nuvertinti, yra tai, kad jie pasižymi 
antioksidacinėmis savybėmis, veikiančiomis kaip apsauga prieš žalingų laisvųjų radikalų poveikį lipidams, ląstelių membranoms, baltymams, fermentams ir genetinei medžiagai bei skatinančiomis MTL cholesterolio oksidaciją. Treniruočių ir ištvermės pratimų atlikimo metu, organizmui suvartojant dar daugiau deguonies, laisvųjų radikalų koncentracija ir kenksmingas jų poveikis išauga dar labiau. Antioksidantai padeda palaikyti gerą sveikatą.

 

Šiuo atveju vitaminai gali natūraliu būdu sumažinti šio proceso žalą, taip tausodami mūsų sveikatą ir padėdami pasiekti geresnių rezultatų. Ypač geromis antioksidacinėmis savybėmis pasižymi vitaminai E ir C, taip pat Beta-karotinas (provitaminas A), vitaminai B1, B6 ir pantoteno rūgštis.

 

Alfa-lipoinė rūgštis yra vienas stipriausių antioksidantų, galinčių „perdirbti“ net ir vitaminą C
 

Kita vitaminams būdingų savybių turinti medžiaga, pasižyminti stipriomis antioksidacinėmis savybėmis, yra alfa-lipoinė rūgštis (dar vadinama ALA). Šis svarbų vaidmenį metabolizmo procese atliekantis kofermentas naujausių mokslinių tyrimų duomenimis taip pat yra didžiausią potencialą turintis elementas šalinant laisvuosius radikalus. Skirtingai nei  vitaminai C ar E, kurie tirpsta arba vandenyje, arba riebaluose, alfa-lipoinė rūgštis vienodai gerai tirpsta abiejose terpėse ir gali padidinti kitų antioksidantų poveikį bei jų įsisavinimą. Yra ir daugiau mikroelementų,  pasižyminčių antioksidaciniu poveikiu (pvz. selenas, cinkas, varis ir magnis (žr. straipsnį „Maistinės medžiagos: Mikroelementai“)) ir kartu su vitaminais padedančių išlaikyti sveikas kūno ląsteles. Vitaminų netenkama prakaituojant.

 

Sportininkams ir kultūristams ypač svarbūs yra B grupės vitaminai (B1, B2, B6, B12). Suvartojant daugiau baltymais praturtinto maisto, būtent šie vitaminai yra atsakingi už veiksmingą jų įsisavinimą, todėl, vartojant tinkamą kiekį B grupės vitaminų, organizmas absorbuoja ir tinkamai panaudoja didesnis kiekį baltymų. Siekiant išlaikyti gerą medžiagų apykaitą turi būti užtikrinta mišri, vitaminais ir mikroelementais praturtinta mityba. Sportuojantiems reikia vartoti daugiau vitaminų.

 

Šis poreikis iš dalies gali būti patenkintas valgant daug šviežių vaisių ir daržovių, tačiau tam reikia suvartoti išties nemažą šių maisto medžiagų kiekį. Kadangi, priklausomai nuo treniruočių  intensyvumo, sportininkams iš esmės neįmanoma suvalgyti tokio vaisių ir daržovių, kokio reikalauja jų organizmas, kad vitaminų poreikis būtų patenkintas, papildomai rekomenduojama vartoti ir aukštos kokybės multivitaminų preparatus. Tai ypač naudinga pastatant organizmą į stresinę būseną, pavyzdžiui, apribojant mitybą ir mažinant maisto kiekį, kadangi tokiu atveju stipriai sumažėja ir vitaminų bei mikroelementų iš maisto tiekimas.

 

Šaltiniai // Reikšmė organizmui // Poreikis

 

Tirpūs riebaluose Šaltiniai Reikšmė organizmui Poreikis*
Vitaminas A
(Retinolis)

Kepenėlės

Pieno produktai

Kiaušinių tryniai

- Dalyvauja regėjimo procese

- Reguliuoja ląstelių augimą

- Reguliuoja odos ląstelių ir gleivinės regeneraciją

800 mcg
Karotinas
(Provitaminas A)

Morkos

Paprika

Pomidorai

- Kaip ir vitamino A

- Turi antioksidacinių savybių

5 mg
Vitaminas D
(Kalciferolis)

Kepenėlės

Žuvų taukai

Kiaušinių tryniai

- Kalcio absorbcija

- Dalyvauja kaulų formavimosi procese

5 mcg
Vitaminas E
(Tokoferolis)

Kviečių gemalai

Kiaušiniai

Augaliniai aliejai

- Užkerta kelią nesočiųjų riebalų rūgščių oksidacijai (antioksidantas)

- Stiprina imuninę sistemą

- Svarbus ląstelių atsinaujinimui

12 mg
Vitaminas K

Kiaušinių tryniai

Kepenėlės

Kopūstai

- Dalyvauja kraujo krešėjimo procese

- Dalyvauja kaulų formavimosi procese

75 mcg

 

Tirpūs vandenyje Šaltiniai Reikšmė organizmui Poreikis*
Vitaminas B1
(Tiaminas)

Mielės

Avižiniai dribsniai

Ankštinės daržovės

- Būtinas angliavandenių apykaitai

- Svarbus skydliaukės ir nervų funkcijų palaikymui

- Antioksidantas

1,1 mg
Vitaminas B2
(Riboflavinas)

Pienas

Mėsa

Grūdai

- Svarbus kvėpavimo sistemai

- Padeda susikoncentruoti

1,4 mg
Vitaminas B6
(Piridoksinas)

Grūdai

Mėsa

Kepenėlės

- Baltymų apykaitos sistemos fermentų dalis

- Svarbus baltymų įsisavinimui

- Antioksidantas

1,4 mg
Vitaminas B12
(Kobalaminas)
Visi gyvūninės kilmės produktai

- Dalyvauja raudonųjų kraujo kūnelių formavimosi procese

- Būtinas normaliai nervų sistemos veiklai

2,5 mcg
Folio rūgštis

Kviečių gemalai

Kepenėlės

Mielės

- Dalyvauja amino rūgščių apykaitos procese

- Sveikai odai

200 mcg
Pantoteno rūgštis

Kepenėlės

Daržovės

Kviečių gemalai

- Kofermento A komponentas

- Skatina žaizdų gijimą ir palaiko imuninę sistemą

- Antioksidantas

6 mg
Niacinas

Mielės

Žuvis

Bulvės

- Fermentų sistemos dalis

- Svarbus riebalų, baltymų ir angliavandenių įsisavinimui

- Svarbus odai ir nagams

16 mg
Biotinas

Sojų miltai

Kepenėlės

Mielės

- Fermentų sistemos dalis

- Apsaugo odą nuo uždegimų
- Svarbus odai, plaukams ir nagams

50 mcg
Vitaminas C
(Askorbo rūgštis)

Citrusiniai vaisiai

Daržovės

Bulvės

- Dalyvauja  jungiamojo audinio formavimosi procese

- Padeda apsisaugoti nuo infekcijų

- Antioksidantas

80 mg

* Referencinė maistinė vertė – RMV

 

Pastaba: RMV (Referencinė maistinė vertė) yra skirta nesportuojantiems ir nurodoma neatsižvelgiant į papildomą sportinį krūvį. Priklausomai nuo treniruočių intensyvumo ir etapo (dietos ar augimo), sportininkų poreikis yra ženkliai didesnis.

 

Referencinė maistinė vertė

1990 metais ES buvo priimta direktyva 90/496/EB dėl maisto produkto maistingumo ženklinimo. 2008 metais, ryšium su naujomis RMV (Referencinės maistinės vertės) rekomendacijomis, ši direktyva buvo iš dalies pakeista ir nuo 2009 metų spalio pabaigos turėjo būti taikoma visose valstybėse narėse. Ruošiant RMV rekomendacijas buvo atsižvelgiama tik į „paprastus“, fiziškai neaktyvius ir sunkių fizinių darbų neatliekančius žmones. Minėtos rekomendacijos taip pat netaikomos ir sergantiems ar po ligos sveikstantiems žmonėms. Be to, RMV nieko nepasako ir apie minimalų ar maksimalų suvartojamų vitaminų ir mineralų kiekį.

 

Vitaminas A

 

Vitaminas A yra būtinas normaliam ląstelių dalijimuisi, jų augimui, taip pat geram regėjimui ir tvarkingai veikiančiai imuninei sistemai. Karotenoidai (Beta-karotinas) pasižymi ir stipriu antioksidaciniu poveikiu. Vitaminas A atlieka labai svarbų vaidmenį konvertuojant šviesą į nervinius impulsus, todėl yra gyvybiškai svarbus mūsų regėjimui. Augalinės kilmės  maisto produktų sudėtyje yra tik pirminis vitamino A šaltinis, Beta-karotinas – kaip jau minėta, stiprus antioksidantas, sulaikantis laisvuosius radikalus, galintis sumažinti susirgimo vėžiu riziką ir apsaugantis odą nuo žalingų UV spindulių poveikio. Vitaminas A yra būtinas ląstelių augimui ir regeneracijai.
 

Vitaminas A randamas tik gyvūninės kilmės produktuose, t.y. iš jų gaminamuose (pvz. kepenėlės, žuvis) arba jų organizmo pagamintuose (pvz. pienas, kiaušiniais) produktuose. Augalinės kilmės produktuose (pvz. morkose, pomidoruose, brokoliuose, špinatuose ir t.t.) randami tik karotinoidai (provitaminai), kurie mūsų organizme, reikalui esant, gali būti konvertuojami į vitaminą A.

 

Karotinas

 

Provitaminas Beta-karotinas yra vitamino A pirmtakas, kuris, reikalui esant, mūsų organizme gali būti konvertuojamas į vitaminą A, ypač užtikrinant normalų mūsų regos organų darbą. Karotinas yra prilyginamas vyresniajam broliui, turinčiam papildomų antioksidacinių savybių, svarbių siekiant išlaikyti sveikas kūno ląsteles.

 

Vitaminas D

 

Vitaminas D dalyvauja absorbuojant kalcį ir fosforą, todėl yra būtinas norint išlaikyti sveikus kaulus ir dantis. Šio vitamino organizmas gali pasigaminti pats, bet, nors jis ir yra tirpus riebaluose, organizmas negali sukaupti didelio vitamino D kiekio.

 

Apskritai, vitamino D kiekis maisto produktuose yra gana mažas. Šio vitamino daugiau yra tik riebesniuose maisto produktuose, pavyzdžiui, riebioje žuvyje (lašiša, silkė, skumbrė),  žuvų taukuose, sūryje ir kiaušiniuose, tačiau ir juose esantis vitamino D kiekis gali patenkinti tik nedidelį organizmo poreikį, todėl likusią didžiąją šio vitamino dalį jam tenka pasigaminti pačiam.

 

Vitaminas E

 

Vitaminas E, kaip antioksidantas, apsaugo polinesočiųjų riebalų ląstelių membranas nuo pažeidimų. Randamas tik augalinės kilmės produktuose, šis vitaminas padeda pašalinti metabolizmo metu susidarančius laisvuosius radikalus, taip veikdamas kaip apsauginė organizmo sistema nuo šių agresyvių junginių ir jų daromo žalingo poveikio organizmo ir jame esančių polinesočiųjų riebalų ląstelių membranoms.

 

Vitaminas E yra vienas iš pagrindinių antioksidantų

 

Laisvųjų radikalų sukelti oksidaciniai procesai yra siejami su vėžio, aterosklerozės (arterijų standėjimo) ir Alzheimerio ligų vystymusi. Jie naikina mūsų organizmo ląsteles, sukelia priešlaikinį senėjimą ir yra atsakingi už daugelį kitų ligų. Šis vitaminas yra ypač svarbus sportuojantiems, kadangi dėl treniruočių metu padidėjusios deguonies apykaitos smarkiai padidėja ir laisvųjų radikalų koncentracija. Optimali vitamino E dozė sportininkams yra maždaug 400 mg per parą. Aukštos kokybės žuvų taukų kapsulės yra natūralus vitamino E šaltinis.

 

Iš tikrųjų vitaminas E yra sintetinamas tik augalinės kilmės produktuose, bet kadangi tai yra riebaluose tirpus vitaminas, jo poreikį galima tenkinti ir gyvūninės kilmės riebalų pagalba, nors, kaip minėta, didžiausią vitamino E kiekį surado augaliniai aliejai, ypač kviečių gemalų, kukurūzų ir saulėgrąžų aliejus. Nemažą kiekį vitamino E savo sudėtyje turi ir žuvų taukų kapsulės, ypač aukštos kokybės Omega-3 riebalų rūgštimi praturtinti produktai.

 

Vitaminas K

 

Vitaminas K yra svarbus baltymų susidarymui ir kraujo krešėjimui. Sveiki, mišriai besimaitinantys žmonės vargu, ar pajaus vitamino K trūkumą, tačiau tai gali nutikti sutrikus organizmo riebalų skaidymo funkcijai.

 

Didelis kiekis vitamino K yra aptinkamas lapinėse daržovėse ir salotose. Be to, šio vitamino taip pat gausu ir visuose grūdiniuose produktuose, mėsoje, piene, kiaušiniuose, vaisiuose ir kitose daržovėse.

 

Vitaminas B1

 

Vitaminas B1, dar žinomas kaip tiaminas, yra vandenyje tirpus vitaminas, padedantis organizmui angliavandenius, riebalus ir alkoholį paversti energija.

 

Be to, šis vitaminas taip labai svarbus tinkamai veikiančių nervų audinių ir širdies raumenų funkcijų palaikymui. Dėl savo pagrindinio vaidmens dalyvaujant energijos apykaitos procese, tiaminas yra glaudžiai susijęs su suvartojamų kalorijų kiekiu, t.y., su maistu suvartojant daugiau kalorijų, organizmas atitinkamai turėtų būti aprūpinamas ir didesnis tiamino kiekiu. Sportuojančių žmonių poreikis tiaminui yra didesnis nei nesportuojančių.

 

Apskritai, esant didesniam sportininkų energijos poreikiui, turėtų būti atsižvelgiama ir į tai, kokį kiekį vitamino B1 gauna organizmas. Tiaminas stabdo metabolizmo pasekoje susidarančių šalutinių toksinių medžiagų, galinčių pakenkti mūsų širdžiai ir nervų sistemai, kaupimąsi. Dėl savo reikšmingo vaidmens kasdieniame energijos apykaitos procese į pakankamą organizmo aprūpinimą vitaminu B1 dėmesį turėtų atkreipti ypač jėgos sporto atstovai, kadangi jų suvartojamų kalorijų kiekis dažniausiai būną kur kas didesnis už vidutinį.

 

Vitamino B1 gausu kiaulienoje, kepenėlėse, nesmulkintuose grūduose ir ankštinėse daržovėse.

 

Vitaminas B2

 

Vitaminas B2 ne tik dalyvauja baltymų, riebalų ir angliavandenių konversijos energija procese, bet ir padeda savo funkcijas tinkamai atlikti vitaminui B6 ir niacinui. Kadangi pats organizmas gali pasigaminti tik labai ribotą vitamino B2 kiekį, svarbu užtikrinti pakankamą jo tiekimą su maistu.

 

Vitamino B2 ypač gausu žuvyje, liesoje mėsoje, pieno produktuose, kiaušiniuose ir kruopose.

 

Vitaminas B6

 

Vitaminas B6 (piridoksinas) dalyvauja įvairiuose medžiagų apykaitos procesuose, bet labiausiai jis yra susijęs su amino rūgščių atrinkimu ir jų skaidymu. Be to, šis vitaminas yra svarbus geram nervų sistemos ir imuninės sistemos darbui bei raudonojo kraujo pigmento – hemoglobino – formavimuisi.

 

Geresniam pasisavinimui B grupės vitaminai turėtų būti vartojami B vitaminų komplekso pavidalu

 

Kad, vartojant daugiau baltymų, jie būtų geriau ir efektyviau įsisavinami, organizmas turi būti aprūpintas ir pakankamu vitamino B6 kiekiu. Ypač jėgos sporte, kur baltymų suvartojama gerokai daugiau negu įprastai, norint užtikrinti tinkamą jų absorbciją, vien su maistu gaunamo vitamino B6 neužteks, todėl jį reikia vartoti papildomai. Augant suvartojamų baltymų kiekiui auga ir vitamino B6 poreikis.

 

Siekiant užtikrinti pakankamą vitamino B6 kiekį organizme, rekomenduojama vartoti patyrusių sportininkų išbandytus aukštos kokybės B grupės vitaminų komplekso papildus, kuriuos sudaro 100% rekomenduojamos B grupės vitaminų paros normos. Kaip ir visi kiti B grupės vitaminų, B6 vitamino perteklius iš organizmo yra pašalinamas su šlapimu, kadangi šie vitaminai yra tirpūs vandenyje ir nėra kaupiami, priešingai nei riebaluose tirpūs vitaminai.

 

Piridoksino gausu vištienoje ir kiaulienoje, žuvyje, bananuose ir kruopose.

 

Vitaminas B12

 

Vitaminas B12 yra būtinas raudonųjų kraujo kūnelių ir kitų kūno ląstelių susidarymui. Tai yra neatskiriama ląstelėje esančios nukleino rūgšties dalis, atsakinga už geležies panaudojimą ir acetilcholino, naudojamo nervų neuromediatorių, gamybą. Vitaminas B12 taip pat atlieka esminį vaidmenį aktyvinant ir transportuojant biologiškai aktyvios formos folio rūgšties atsargas.

 

Vandenyje tirpus vitaminas B12 yra unikalus tuo, kad yra ilgą laiką kaupiamas kepenyse ir raumenyse. Anksčiau vitaminas B12 buvo žinomas kaip natūrali ergogeninė medžiaga, dalyvaujanti po sunkios treniruotės raumenyse vykstančiuose anaboliniuose procesuose ir padedanti juos stimuliuoti. Tačiau dabar jau yra aišku, kad, norint raumenims užtikrinti tinkamą anabolinį poveikį, būtina bent kelis kartus per savaitę suvalgyti mėsos. Vitaminas B12 gali padidinti Jūsų našumą tik tuo atveju, jeigu Jūsų organizmas dėl įgimtų savybių prastai įsisavina su maistu gaunamas maistines medžiagas arba Jūs laikotės griežtos vegetariškos dietos. Vis dėlto, tai našumui tai pastebimai atsilieptų tik tuo atveju, jei vitaminas B12 būtų  švirkščiamas tiesiai į raumenį, kadangi, vartojant jį per burną, dalį naudingųjų vitamino savybių organizmas panaudos kitais tikslais. B grupės vitaminai turėtų būti visada vartojami komplekso pavidalu.

 

Vitaminas B12 yra aptinkamas tik gyvūninės kilmės produktuose, tokiuose kaip, pavyzdžiui, kepenėlės, liesa mėsa, žuvis, kiaušiniai, sūris ir pienas. Augalinės kilmės maisto produktuose vitamino B12 beveik nėra, todėl daroma prielaida, kad vegetarai nors ir nedidelį, bet sąlyginai pakankamą vitamino B12 kiekį su maistu visgi gali gauti, tačiau veganams to padaryti praktiškai neįmanoma.

 

Folio rūgštis

 

Folio rūgštis yra vandenyje tirpus B grupės vitaminas, kuris yra ne tik labai svarbus mūsų organizmui, bet ir būtinas ląstelių dalijimuisi bei naujų ląstelių susidarymui.

 

Folio rūgštis, kartu su vitaminu B12, yra būtina raudonųjų ir baltųjų kraujo kūnelių susidarymui, taip pat kraujo krešėjimui būtinų trombocitų, kurių dėka vyksta žaizdų gijimas, formavimuisi. Be to, folio rūgštis dalyvauja ir nukleino rūgšties, saugančios pagrindinę mūsų genetinės medžiagos (DNR) informaciją, sintezėje. Folio rūgšti visada reikėtų vartoti kartu su visu B vitaminų kompleksu, kadangi, vartojant juos kartu, išauga biologinė šių vitaminų vertė. Folio rūgštis yra ypač svarbi raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui.

 

Folio rūgšties yra kepenėlėse, žaliose daržovėse, pupelėse, piene ir kruopose.

 

Pantoteno rūgštis
 

Pantoteno rūgštis, kaip ir folio rūgštis, yra vandenyje tirpus B grupės vitaminas. Ji ne tik dalyvauja vieno svarbiausių medžiagų apykaitos elementų, kofermento A, gamybos procese, yra atsakinga už angliavandenių, riebalų ir aminorūgščių surinkimą ir skaidymą, bet ir dalyvauja cholesterolio sintezės bei steroidinių hormonų susidarymo procesuose. Pantoteno rūgštis, taip pat, kaip ir folio rūgštis, turėtų būti vartojama kartu su kitais B grupės vitaminais komplekso pavidalu. Pantoteno rūgštis yra reikalinga steroidiniams hormonams.

 

Pantoteno rūgštis aptinkama beveik visuose maisto produktuose, bet didžiausia jos koncentracija yra mėsoje, kepenėlėse, žuvyje ir ankštiniuose augaluose.

 

Niacinas

 

Niacinas, dar vienas iš B grupės vitaminų, dalyvauja išgaunant energija iš angliavandenių, baltymų ir riebalų. Jis taip pat dalyvauja įvairiose smegenyse vykstančiose cheminėse reakcijose bei padeda mums palaikyti sveiką odą ir tvarkingai veikiančią virškinimo sistemą.

 

Niacinu praturtinti praktiškai visi gyvūninės kilmės maisto produktai, pavyzdžiui, mėsa, žuvis ir paukštiena. Augalinės kilmės maisto produktuose niacino yra mažai, be to, jis yra blogai pasisavinamas.

 

Biotinas

 

Biotinas, taip pat priklausantis B grupės vitaminų kompleksui, yra vienas pagrindinių metabolizmo elementų, atsakingų už fermentinių reakcijų paleidimą. Jis taip pat svarbus gliukozės gamybai, riebalų ir amino rūgščių išskyrimui ir skaidymui. Siekdami turėti gražią odą, sveikus nagus ir stiprius plaukus, turite atkreipti dėmesį, kad organizmui netruktų biotino. Nedidelį biotino kiekį iš dalies suformuoja žarnyno floros bakterijos, tačiau žmogaus organizmo poreikiams šio kiekio yra smarkiai per mažai. Biotinas yra būtinas odai, plaukams ir nagams.

 

Biotinas aptinkamas kepenėlėse, kiaušinių tryniuose, avižiniuose dribsniuose ir sojos pupelėse, tačiau kur kas geresni biotino šaltiniai yra pomidorai, špinatai, žuvis ir grūdinės kultūros.

 

Vitaminas C

 

Askorbo rūgštis (vitaminas C) yra vandenyje tirpus vitaminas. Vitaminas C yra svarbus odos, kaulų, sąnarių, dantų ir dantenų sveikatą palaikančio kolageno susidarymui, kuris be viso to dalyvauja ir žaizdų bei nudegimų gijime. Šis vitaminas mūsų organizmui taip pat padeda pasisavinti geležį iš geležimi praturtintų augalinės kilmės maisto produktų.

 

Vitaminas C taip pat dalyvauja kepenyse vykstančiose detoksikacinėse reakcijose ir yra laikomas vienu galingiausių su daugeliu žmogaus medžiagų apykaitos funkcijų susijusiu antioksidantų. Jis ypač veiksmingai  nukenksmina laisvuosius radikalus, todėl, naudojamas bet kokia forma, yra labai naudingas sportininkas. Juolab, kad šio vitamino paklausa organizmui auga po menkiausio fizinio krūvio, o jis pats organizme yra gana greitai suskaidomas, vien su maistu gaunamo vitamino C kiekio organizmui retai užtenka. Citrusiniuose vaisiuose yra gausu vitamino C.

 

Kadangi, kaip jau buvo minėta, vitaminas C veiksmingai stabdo laisvųjų radikalų susidarymą, o nikotinas, atvirkščiai, šių žalingų organizmų formavimąsi skatina, rūkalių organizmas vitamino C suvartoja dar daugiau, todėl, norint palaikyti nors kiek geresnę sveikatą, jie turi dvi išeitis: arba mesti rūkyti, arba didinti suvartojamo vitamino C kiekį, pavyzdžiui, papildų pagalba, nors pirmas būdas yra akivaizdžiai geresnis. Askorbo rūgštis dažniausiai randama augalinės kilmės produktuose, nors gyvūninės kilmės produktuose jos taip pat yra, kadangi beveik visų gyvūnų organizmai geba vitaminą C sintetinti iš augaluose esančios gliukozės (dekstrozės).

 

Iš atliktų tyrimų yra žinoma, kad vitaminas C padeda stiprinti sveikatą ir imuninę sistemą

 

Yra nemažai svarstymų, ar vitaminas C turi teigiamą poveikį infekcinių ligų gydymui, ar gali bent iš dalies slopinti piktybinių auglių ir aterosklerozės vystymąsi. Nors antiinfekcinis dideliais kiekiais vartojamo vitamino C poveikis moksliškai iki galo nėra pagrįstas, dauguma tyrimų visgi parodo teigiamą vitamino C poveikį organizmui – jis padeda išlaikyti sveikatą ir stiprina organizmo imuninę sistemą, ypač padidėjus įtampai ir žiemos metu. Vitaminas C pasižymi stipriomis antioksidacinėmis savybėmis. 

 

Be to, vitaminas C dalyvauja įvairių žmogaus fizinei  veiklai svarbių hormonų, tokių, kaip, pavyzdžiui, augimo hormonas, gamyboje.

 

Švieži vaisiai ir daržovės yra geriausi vitamino C šaltiniai, ypač juodieji serbentai, citrusiniai vaisiai ir pipirai. Vitamino C taip pat gausu bulvėse, špinatuose ir pomidoruose. Bet kokiu atveju vien maisto produktų pagalba visą organizmo vitamino C poreikį patenkinti yra praktiškai neįmanoma.

 

Norėdami patenkinti padidėjusią organizmo vitamino C paklausą, sportininkai turėtų papildomai vartoti kokybiškus vitamino C preparatus. Kadangi, kaip jau buvo minėta anksčiau, vitaminą C dėl jo gero tirpumo vandenyje organizmas pasisavina labai greitai, papildomai vartojant prailginto veikimo vitamino C preparatus, pavyzdžiui, vienos kapsulės per dieną dėka galima užtikrinti nuolatinį organizmo aprūpinimą vitaminu C visai dienai.

 

Vynuogių sėklų ekstraktas (OPC – oligomeriniai proantocianidinai) yra labai populiarus ir dažnai naudojamas antioksidantas, o dėl savo stiprių antioksidacinių savybių ir optimalios sąveikos su vitaminu C, kartu jie sudaro reikšmingą ir veiksmingą simbiozę. Suaugusiam žmogui rekomenduojama vitamino C paros norma yra 100 mg, tuo tarpu sportuojančiam žmogui optimali šio vitamino norma yra kur kas didesnė – 400 mg. Manoma, kad intensyvių treniruočių metu vitamino C dozė turėtų siekti nuo 3 iki 10 g, tačiau vis dar lieka klausimas, ar tokie perdozavimai organizme rezorbuojami.