Krepšelis:

Nėra prekių

0,00€ Pristatymas
0,00€ Viso

Krepšelis Pirkti

8 Dalis // AMINO RŪGŠTYS ir jų svarba

Trumpi faktai // Svarbiausia informacija trumpai:

  • Žmogaus medžiagų apykaitai iš viso yra būtinos 20 amino rūgščių.
  • Pats amino rūgščių organizmas pasigaminti negali, todėl jos yra labai svarbios.
  • Amino rūgščių papildų galima įsigyti skysčio, miltelių, tablečių ir kapsulių pavidalu.
  • Baltymai yra sudaryti iš amino rūgščių, todėl jos atlieka labai svarbų vaidmenį auginant raumenis.
  • Amino rūgštyse nėra angliavandenių ir riebalų.
  • BCAA amino rūgštys sportininkams yra labai naudingos ir veiksmingos.
  • BCAA geriausia vartoti prieš ir iš karto po treniruotės.
  • BCAA visada turėtų būti vartojami santykiu 2 : 1 : 1.
  • Dietos laikotarpiu BCAA tablečių pavidalu yra naudingos dėl jų ilgo veikimo.
  • Glutaminas sudaro didžiausią organizme esančių amino rūgščių kiekį – apie 60 %.
  • Glutaminą ypač naudinga vartoti po fizinio krūvio.
  • Glutamino peptidai yra vienas iš aukščiausios kokybės junginių.

 

Kokios amino rūgštys egzistuoja ir kuom jos naudingos?

 

Egzistuoja 20 baltymus sudarančių amino rūgščių, kurios yra būtinos žmogaus organizmui tam, kad jis galėtų pasigaminti savo organizmo baltymą. Tai apima visas somatines ląsteles, fermentus, hormonus, hemoglobino kiekį, antikūnius ir kitas medžiagas, kurias organizmas pasigamina pats. Amino rūgštys – tai atskiri baltymų blokai, kurie kiekvienam  žmogui yra gyvybiškai svarbūs. Be to, baltymai padeda auginti ir išlaikyti raumenų masę. Visi mūsų dienos bėgyje suvartoti baltymai virškinimo sistemoje yra suskaidomi į atskiras amino rūgštis. Iš viso yra 20 amino rūgščių, būtinų žmogaus organizmui.

 

Kadangi organizmas pats amino rūgščių skaidyti negali, iš pradžių jos yra suvirškinamos baltymų pavidalu. Žmogui svarbiausios yra 8 amino rūgštys, todėl jas rekomenduojama kasdien gauti su maistu: L-Izoleucinas, L-Leucinas, L-Lizinas, L-Metioninas, L-Fenilalaninas, L-Treoninas, L-Triptofanas ir L-Valinas. Ypač padidėjus fiziniam krūviui, pavyzdžiui, jėgos treniruočių metu arba aktyviai sportuojant, mūsų organizmui reikalingas didesnis amino rūgščių kiekis, kad galėtų patenkinti išaugusį jo poreikį ir dažnai vien dienos maisto raciono nepakanka optimaliam išnaudoto kiekio kompensavimui, todėl nemažai naudos gali atnešti amino rūgščių maisto papildai. Geriausias variantas būtų AMINO TABS – visų dvidešimties optimaliu santykiu parinktų ir žmogaus organizmui reikalingiausių amino rūgščių derinys.

 

Puikus konkrečios amino rūgšties BCAA šaltinis yra ANABOLIC BCAA+, kurį ypač naudinga vartoti prieš treniruotę ir iš karto po jos, kadangi šios amino rūgštys medžiagų apykaitos proceso metu skatina anabolinį (raumenų augimo ir apsaugos) efektą ir padeda išvengti katabolinio efekto (raumenų nykimo).

 

„Normali mityba visada turi būti pirmoje vietoje. Tik tuomet, kai mitybos pagalba nebeįmanoma kompensuoti padidėjusios amino rūgščių paklausos, amino rūgščių papildai bus išties naudingi ir veiksmingi.“ ( A.Frey)

 

Amino rūgščių pasiskirstymas

 

Neesminės amino rūgštys

  • L-Alaninas
  • L-Asparagino rūgštis
  • L-Glutamino rūgštis
  • L-Glicinas
  • L-Prolinas
  • L-Serinas

 

Iš dalies esminės amino rūgštys

  • L-Argininas
  • L-Cisteinas
  • L-Histidinas
  • L-Tirozinas

 

Esminės amino rūgštys

  • L-Izoleucinas (BCAA)
  • L-Leucinas (BCAA)
  • L-Lizinas
  • L-Metioninas
  • L-Fenilalaninas
  • L-Triptofanas
  • L-Treoninas
  • L-Valinas (BCAA)

 

Neesminės amino rūgštys yra tos, kurios nebūtinai turi būti vartojamos maisto pavidalu, kadangi jas organizmas gali sintetinti pats. Jos yra atsakingos už veiksmingumą ir raumenų augimą, tačiau organizmui nėra gyvybiškai svarbios. Pusiau esminės amino rūgštys turėtų būti gaunamos su maistu ir vartojamos esant tam tikroms aplinkybės ir išaugus jų poreikiui, pavyzdžiui, gydant traumas ar atsistatant po rimtų sužalojimų. Esminės amino rūgštys yra tos, kurių organizmas pats pasigaminti negali, todėl jos būtinai turi būti vartojamos kartu su maistu.

 

Tinkamas amino rūgščių kiekis tinkamu metu

 

Amino rūgščių papildų galima įsigyti skysčio, miltelių, tablečių ir kapsulių pavidalu. Amino rūgštys taip pat skirstomos į peptidines ir laisvos formos, taip užtikrindamos aukščiausią kokybę ir geriausią įsisavinimą. Apart naudojamų biologinės vertės žaliavų, absorbcijos (įsisavinimo) greitis yra vienas iš pagrindinių kriterijų, į kuriuos atsižvelgiama lyginant amino rūgštis su baltymais.

 

Baltymus organizmas pirmiausia skrandyje turi suskaidyti į fermentus, kad po to pro žarnyno sieneles jie galėtų patekti į kraujotaką. Amino rūgščių, ypač oligopeptidinių iki trijų amino rūgščių, skaidyti nereikia, todėl į mūsų kraujotaką jos patenka daug greičiau. Šis pranašumas ypač naudingas tuomet, kai, norint greičiau atsistatyti po fizinio krūvio, amino rūgščių paklausa yra smarkiai išaugusi.

 

Amino rūgštys už baltymus yra pranašesnės dėl savo greitos rezorbcijos (patekimo į kraujotaką) įsisavinimo.

 

Amino rūgštys yra labai veiksmingos jas vartojant prieš treniruotę ir po jos, kadangi jų hidrolizuotos formos dėka amino rūgščių nereikia skaidyti, todėl jos greitai patenka tiesiai į raumenų ląsteles, kai tuo tarpu baltymai, norint išgauti visas jų naudingas savybes, turi praeiti skaidymo procesą virškinimo sistemoje.

 

Baltymų ir aminorūgščių poreikis ypač išauga po treniruotės, todėl aminorūgščių vartojimas duoda didelę naudą, o nuo to, kokiu pavidalu amino rūgštys bus vartojamos, priklauso jų absorbcijos greitis.

 

Skysto pavidalo amino rūgštys,  pavyzdžiui, milteliai ir kapsulės, yra įsisavinamos daug greičiau, negu amino rūgštys tablečių pavidalu, todėl jas geriausia vartoti ryte ant tuščio skrandžio ir prieš bei po treniruotės. BCAA tablečių pavidalu aprūpina kūną amino rūgštimis ilgesnį laiką.

 

Tabletėms reikia šiek tiek daugiau laiko, kad jų veikliosios medžiagos patektų į kraują, todėl jas rekomenduojama vartoti prieš miegą ir nuolatiniam organizmo aprūpinimui amino rūgštimis dietos etapo metu, ypač kalbant apie BCAA tablečių pavidalu. Dėl jų lėto virškinimo ir patekimo į kraujotaką, tabletės užtikrina ilgalaikį organizmo aprūpinimą amino rūgštimis.

 

Tačiau amino rūgštys negali būti vienintelis baltymų šaltinis, kadangi medžiagų apykaitos metu jos bus per greitai įsisavinamos, todėl vargu, ar pavyktų užtikrinti tolygų amino rūgščių tiekimą. Dėl to kaip pirminį baltymų šaltinį, turėtume naudoti baltymus miltelių pavidalu. Dažniausiai jie jau būna iš anksto suskaidyti (koncentratai, izoliatai, hidrolizatai), todėl greičiau įsisavinami, bet vis organizmą baltymais aprūpina kur kas ilgiau negu amino rūgštys.

 

Natūralūs amino rūgščių šaltiniai

 

Amino rūgščių galima rasti tiek gyvūninės, tiek ir augalinės kilmės maisto produktuose. Geriausia baltymų šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušiniai, pienas ir pieno produktai, soja iš ankštinės daržovės. Gyvūninės kilmės amino rūgštys yra naudingesnės už augalinės kilmės amino rūgštis dėl savo struktūros, kuri yra panaši į žmogaus. Augaliniai baltymai taip pat turi ląstelių sieneles, kurios užkerta kelią baltymų ir jų amino rūgščių virškinimui. Gyvūninės kilmės baltymai yra vertingesni už augalinės kilmės baltymus.

 

Amino rūgščių nauda sportininkams

 

Baltymai yra svarbūs teigiamo azoto balanso palaikymui

 

Į rezultatą orientuotų treniruočių metu baltymų sąnaudos stipriai išauga ir tai dažnai sukelia neigiamą azoto balansą, t.y. raumenų baltymai yra naudojami energijai. Baltymai ir amino rūgštys gali padėti išvengti šio proceso, aprūpindamos organizmą gyvybiškai svarbiomis azoto molekulėmis ir taip užtikrindamos organizmo baltymų kiekio augimą. Amino rūgštys, kaip baltymų apykaitos rezultatas, dalyvauja užtikrinant ir azoto balanse, o kai kurios iš jų tam tikromis fiziologinėmis sąlygomis (pavyzdžiui, dietos etape ar ilgos ištvermės treniruotės metu) gali dalyvauti net ir energijos apykaitoje. Vitaminai yra svarbūs baltymų pasisavinimui.

 

Baltymų ir amino rūgščių metabolizmas vyksta efektyviau, kai tuo pačiu metu užtikrinamas ir tinkamas gyvybiškai svarbių vitaminų, tokių kaip B1, B2, B6, folio rūgšties, biotino ir niacino, vartojimas, kadangi šie yra ypač naudingi:

 

  • baltymų ir amino rūgščių sintezei
  • gliukozės ir energijos apykaitai
  • hormonų veiklos reguliavimui
  • širdies, nervų ir raumenų funkcijoms
  • raudonųjų kraujo kūnelių susidarymui
  • imuninės sistemos funkcionalumo palaikymui

 

Pasisavinant per mažam baltymų ir amino rūgščių dienos bėgyje su maistu ar esant didesniam fiziniam aktyvumui, šių medžiagų trūkumą gali kompensuoti gryni amino rūgščių preparatai, taip padedami stabilizuoti azoto ir baltymų balansą.

 

Kadangi beveik visos kūno ląstelės yra sudarytos iš baltymų, jie yra svarbūs ne tik sportininkams ir jų raumenims, bet taip pat ir tuomet, kai kalba eina apie sveikus nagus, tvirtą odą ir sveikus bei  stiprius plaukus. Amino rūgštys yra būtinos plaukams ir odai.

 

Būtent dėl šios priežasties labai svarbu užtikrinti tinkamą baltymų ir amino rūgščių tiekimą, kad būtų užkirstas kelias jų trūkumui ir tokiu būdu skatinama sveikų ląstelių gamyba.

 

B grupės vitaminai padeda pasisavinti baltymus medžiagų apykaitos metu.

 

Sportininkams poreikis didesnis

 

Kadangi baltymų poreikis sportininkams yra kur kas didesnis, jie taip pat turi organizmą aprūpinti ir didesniu amino rūgščių turinčių produktų, kaip, pavyzdžiui, mėsa, kiaušiniai ar pieno produktai, kiekiu. Vis dėlto šiuose produktuose dažnai būna ir nemažai riebalų, tad su pageidaujamais baltymais absorbuojamas ir nedidelis riebalų kiekis. B grupės vitaminai yra svarbūs baltymų pasisavinimui.

 

Aprūpinant organizmą aukštos kokybės baltymais ir amino rūgštimis per maisto papildus, juose riebalų praktiškai nerasite, todėl, laikantis mitybos plano, nedidelis jų kiekis gali būti vartojamas su maistu. Tokiu būdu sportininkai gali optimaliai patenkinti padidėjusią baltymų paklausą nesibaimindami, kad į jų organizmą pateks per didelis kiekis sočiųjų riebalų, dažniausiai aptinkamų mėsoje.

 

Siekiant optimalaus baltymų pasisavinimo būtinai vartoti B grupės vitaminus, juolab, kad jie taip pat gerina medžiagų apykaitą bei dalyvauja daugelio maistinių ir mineralinių medžiagų sintezėje.

 

BCAA // gyvybiškai svarbus ir reikšmingas

 

BCAA - tai trijų amino rūgščių (L-Leucino, L-Izoleucino ir L-Valinas) derinys. Organizmo aprūpinimas esminėmis amino rūgštimis yra gyvybiškai svarbus, o kadangi pats organizmas jų pasigaminti negali, šios amino rūgštys turi būti gaunamos su maistu.

 

Tiek jėgos, tiek ir ištvermės sportų atstovai BCAA suteikia didelę reikšmę dėl daugelio naudingų jų savybių, tokių kaip, pavyzdžiui, natūraliai išlaikomos energijos pusiausvyros, geresnio baltymų metabolizmo ir pan.

 

BCAA geriausia vartoti prieš ir po treniruotės.

 

Kadangi didelio fizinio krūvio, pavyzdžiui, intensyvių treniruočių, metu amino rūgščių glutamino ir alanino poreikis yra išaugęs, BCAA yra puikus amino rūgščių šaltinis, atstatantis jų pusiausvyrą. BCAA dalyvauja praktiškai visų baltymų apykaitoje, negana to, maždaug 35% BCAA įeina ir į raumenų sudėtį. BCAA  taip pat dalyvauja azoto ir energijos perdavime iš raumenų į kepenis. BCAA amino rūgštys puikiai dera su kitais tradiciniais amino rūgščių produktais, todėl yra reguliaria naudojamas daugelio sportininkų iš skirtingų sporto šakų. Treniruočių dienomis BCAA rekomenduojama vartoti prieš ir po treniruotės, o ne treniruočių dienomis vartojamas kiekis paskirstomas vartojant visos dienos bėgyje valgio metu. Geresniam ir greitesniam įsisavinimui treniruočių dienomis BCAA rekomenduojama vartoti kapsulėmis ir milteliais, tuo tarpu ne treniruočių dienomis dėl savo lėto ir ilgo įsisavinimo BCAA geriau vartoti tablečių pavidalu.

 

Sportininkų poreikis BCAA yra didesnis

 

BCAA normalizuoja triptofano ir seratonino koncentraciją mūsų organizme, tai pagerindamas smegenų darbą ir slopindamas nuovargio pojūtį. BCAA yra aptinkamas beveik visuose baltymuose, ypač didelis jo kiekis yra išrūgų baltymuose (20-25 g / 100 g), kazeino (17-22 g / 100 g), kiaušinių (17-20 g / 100 g) ir sojų baltymuose (15-19 g / 100 g).

 

BCAA visada turėtų būti optimalių proporcijų (Leucinas :

Izoleucinas : Valinas = 2 : 1 : 1), taip viena kitą papildydamos, nes kitu atveju gali atsirasti vienos iš jų trūkumas. BCAA, kaip ir daugelio kitų amino rūgščių mišinių, tirpumas vandenyje yra santykinai prastas. Svarbu yra optimalus BCAA santykis.

 

Vartojant BCAA iki 50 g/dieną jokių perdozavimo ar šalutinių simptomų nepastebėta, kadangi tas kiekis, kurio organizmas nebegali pasisavinti, yra paverčiamas gliukoze ir glikogenu.

 

Vartojamas prieš treniruotė, BCAA taip pat gali būti naudojamas energijos gamybai, o kadangi mūsų organizmas laisvas BCAA amino rūgštis pirmiausia ima iš kraujo plazmos, reguliarus jų tiekimas yra labais svarbus.

 

Teisingas BCAA vartojimas

 

Norint, kad BCAA būtų veiksmingas, jį reikėtų vartoti 30 minučių prieš treniruotę užsigeriant vandeniu. Šiuo atveju BCAA geriausia vartoti kapsulių arba miltelių pavidalu, kadangi tokia forma jie yra geriausiais skaidomi ir greičiausiai pasiekia raumenų ląsteles. 10 kūno masės kg = 1 g BCAA. Tokiu atveju 80 kg sveriantis sportininkas turėtų prieš treniruotę išgerti 8 g BCAA arba 8 kapsules. Naudingiausias BCAA būną jį vartojant prieš ir po treniruotės. BCAA tablečių pavidalu puikiai tinka dietos etapui.

 

Dėl prasto tirpumo BCAA miltelių nereikėtų maišyti vandenyje, geriau juos tiesiog užsigerti.

 

BCAA tabletėmis puikiai tinka dietos etapui, kadangi užtikrina lėtą ir ilgalaikį aprūpinimą!

 

Iš karto po treniruotės reikėtų vartoti lengvai pasisavinamus baltymus, kurių gausu produkte TRIPLE WHEY ®, ir angliavandenius maltodekstrino pavidalu, kuriais aprūpina MALTO 95, o BCAA į savo papildų po treniruotės kompleksą rekomenduojama įtraukti jau labiau pažengusiems sportininkams. Po treniruotės vartojama BCAA dozė tokia pati, kaip ir prieš treniruotę.

 

Kadangi dietos laikotarpiu BCAA poreikis organizmui yra išaugęs, nereikėtų pamiršti jo kompensuoti ir vartoti tolygiai visos dienos bėgyje kartu su maistu, kad raumenys būtų nuolat aprūpinti. Šiuo atveju geriausias BCAA šaltinis būtų tablečių pavidalu, todėl tam puikiai tiks BCAA TABS. Jų dėka šakotosios grandies amino rūgštys yra lėtai absorbuojamos ir nuosekliai tiekiamos į raumenų ląsteles, kad būtų optimaliai išnaudotos visos jų teigiamos savybės.

 

Glutaminas // viena svarbiausių amino rūgščių

 

L-Glutaminas yra vadinamas „sąlyginai esmine“ amino rūgštimi ir labiausiai ši amino rūgštis yra paplitusi griaučių raumenyse. Glutaminas sudaro apie 60% visų laisvųjų amino rūgščių, o mūsų organizme jis gali virsti glutamino rūgštimi arba atvirkščiai. Mūsų kūne glutaminą iš glutamato ir amoniako sintetina fermentas glutamino sintetazė, o paties glutamino galima aptikti beveik visuose baltymuose. Ypač dideliu glutamino kiekiu pasižymi: kazeinas (24%), išrūgų baltymai (7%), kukurūzų ir sojos baltymai (6%). Glutaminas yra labiausiai organizme paplitusi amino rūgštis.

 

Glutamino trūkumo pažymiais gali būti sutrikusi imuninės sistemos būklė ir sulėtėjęs žaizdų gijimas.  Didžiausią glutamino poreikį, priklausomai nuo treniruotės ir jos intensyvumo, dažniausiai jaučia sportininkai. Glutaminas yra pagrindinė baltymo sudedamoji dalis, apsauganti organizmą nuo nuovargio ir persitreniravimo pasekmių, taip prisidėdama ir prie raumenų apsaugos (palaiko antikatabolinį efektą). Priklausomai nuo treniruotės intensyvumo, glutamino poreikis gali stipriai išaugti.

 

Priklausomai nuo fizinio krūvio ir treniruotės intensyvumo, sportininkams rekomenduojama vartoti nuo 5 iki 20 g glutamino vienoje porcijoje. Kad glutaminas būtų tinkamai įsisavintas, būtina organizmą aprūpinti pakankamu vitamino B6 kiekiu. Glutaminą geriausia vartoti iš karto po treniruotės, kuomet maistinių medžiagų poreikis kūnui ir raumenims yra didžiausias ir jos yra geriausiai pasisavinamos. Tokiais atvejais kokteilis iš karto po treniruotės iš MALTO 95 kartu su TRIPLE WHEY® ir Glutaminu yra ne kartą save pateisinęs ir vartojamas daugelio pažengusių sportininkų.

 

Glutaminas ir energija

 

Glutaminas taip pat yra ir pagrindinis kuras tokiom greitai besidalijančioms ląstelėms, kaip, pavyzdžiui, žarnyno ląstelės. Kadangi dalis mūsų suvartojamo glutamino lieka virškinamajame trakte, jo vartoti reikia daugiau, tuomet išlieka tikimybė, kad raumenis pasieks pakankamas glutamino kiekis. Rekomenduojama vartoti stabilesnius glutamino dipeptidus ir tripeptidus, kurių gausu GLUTAMIN X4®. Organizmas juos ne tik geriau pasisavina, lyginant su įprastu glutaminu, bet jie pasižymi ir mažesne tikimybe konversijos metu virsti nepageidaujamu amoniaku. Taip pat gliutaminas inkstuose gali virsti gliukoze, iš tiesų nepaveikiant gliukagono ir insulino lygio, taip prisidėdamas prie energijos gamybos ir neleisdamas pasireikšti insulino savybei, susijusiai su riebalų kaupimu. Tyrimai su pelėmis parodė, kad glutaminas padeda neutralizuoti su maistu gaunamų riebalų kaupimą, tokiu būdu padėdamas reguliuoti kūno svorį, o kiek šios studijos rezultatai gali būti naudingas žmonėms, parodys tolimesni tyrimai.

 

Be to, glutaminas kaip kuras tarnauja ir imuninės sistemos ląstelėms, todėl jo poveikio imuninei sistemai taip pat negalima atmesti. Vėlgi, turi būti atlikta dar nemažai mokslinių tyrimų, kad būtų atrasta visa glutamino nauda.

 

Glutaminas ir baltymų sintezė

 

Moksliškai įrodyta, kad glutaminas organizme ne tik atlieka baltymų ir azoto transportavimo funkciją, bet, skatindamas kitų amino rūgščių absorbciją, jis taip pat veikia ir baltymų sintezę. Glutaminas yra veiksmingiausias po treniruotės.

 

Esant intensyviam raumenų darbui treniruočių metu, glutamino nuostoliai gali siekti 40 g. Kadangi tai yra kur kas daugiau nei organizmas jo gali pasigaminti pats, glutaminą rekomenduojama gerti iš karto po treniruotės, kad jo nuostolis būtų kompensuotas ir raumenys būtų aprūpinti pakankamu glutamino kiekiu.